Spalio 9-oji Kauno arkivyskupijos Caritas benamystę išgyvenančiųjų dienos centre buvo itin turininga. Visų pirma, mes, dienos centras, dalyvavome Maisto banko akcijoje ir dosnių žmonių dėka surinkome 852 vnt. maisto produktų. Esame jiems labai dėkingi ir taip pat tariame Ačiū nuostabiems keturiolikai savanorių, kurių dėka akcija įvyko sklandžiai ir džiugiai!
Spalio 10-oji – pasaulinė benamystės diena. Minėdami šią dieną Caritas dienos centre sulaukėme svečių – mūsų direktoriaus Arūno Kučiko ir arkivyskupo Kęstučio Kėvalo. Drauge su centro žmonėmis ir svečiais skaitėme Evangeliją, ją aptarėme, pasimeldėme, arkivyskupo žodžiu sustiprinti stiprinomės šilta sriuba. Po pietų Arūnas pagrojo gitara, žmonės dainavo ir šoko. Jautėmės pakylėti ir atsipalaidavę. Esant pandemijos situacijai svečių priėmimas dėl saugumo yra apribotas, tad po ilgo laiko buvo labai gera priimti du puikius žmones ir praleisti popietę drauge.
Mūsų komanda dalinasi savo patirtimi, kurią įgyja dienos centre „Ateik“. Šiuo pasidalinimu norime perduoti žinutę, jog nereikia bijoti, smerkti ar niekinti benamystę patiriančio žmogaus. Kviečiame geriau ateiti, susipažinti, pamatyti ir išgirsti. Taip kaip padarėme mes. Laukiame savanorių ir naujų draugų. Susipažinimas gali griauti stereotipus!
Antanas, soc. darbuotojo padėjėjas:
„Į dienos centrą atvykau iš pradžių kaip savanoris, trokšdamas šalia studijų užsiimti kokia nors prasminga veikla. Apie šį dienos centrą išgirdau iš draugo, kuris jau buvo tenai anksčiau savanoriavęs. Mano dėmesį ypač patraukė naujai atvykusių soc. darbuotojos ir savanorės prancūzės motyvacija, jų abiejų siekis padėti dienos centro lankytojams organizuojant įvairias veiklas. Pabuvęs mėnesį aktyviu savanoriu gavau pasiūlymą įsidarbinti soc. darbuotojo padėjėju. Iš pradžių gavau užduotį būti vertėju savanorei prancūzei, kad ji galėtų galėtų visapusiškai įsijungti į dienos centro veiklą. Paskui pradėjau važinėti į maisto banką, padėti žmonėm su dokumentais, vėliau net spręsti konfliktines situacijas.Galbūt sunkiausia matyti kad tiek daug problemų žmogus gali sau prisidaryti, jų nespręsdamas, o vėliau jam labai sudėtinga iš jų išbristi. Taip pat dirbant šiame darbe tenka nemažas emocinis krūvis, kurio dažnai nepavyksta palikti darbe. Mane džiugina šių žmonių siekis pažinti ką nors naujo, pavyzdžiui pažinti kokios nors šalies kultūrą, išmokti dainą užsienio kalba.“
Algirdas, soc. darbuotojas:
„Pagrindinė prasmė dirbant su benamystę patiriančiais žmonėmis padėti jiems rasti bent minimalią išeitį iš susiklosčiusios jiems padėties (dėl jiems žinomų priežasčių), kad galėtų pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu. T.y.: atkurtų ryšius su artimaisiais, pagal galimybės susirastų gyvenamąją vietą, pradėtų kurti visuomenei naudingą produktą (įsidarbintų), savo gyvenimiška patirtimi patartų kitiems nepadaryti klaidų, kad nereikėtų patirti nemalonių gyvenimo išbandymų. Manau, kad esu dienos centro lankytojams naudingas: galiu padiskutuoti jiems rūpimais klausimais, pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi, esant poreikiui pasiklausti, pasiklausyti jų patarimų. Pagal bendravimą su klientais ir jų požiūrį į mane (mano nuomonė) aš jaučiuosi naudingas. Visada norėjau, siekiau, kad mane supantys žmonės būtų kuo daugiau geranoriški, nuoširdūs, mandagūs, supratingi vienas kito atžvilgiu. Valdytų savo emocijas ir esant poreikiui (pagal savo galimybes) padėtų kitiems. Siektų kuo didesnio žinių ,,bagažo“. Požiūris į benamystę patiriantį asmenį nepasikeitė pradėjus dirbti šitą darbą. Visada maniau, kad reikia žmonėms padėti rasti teisingą kelią jiems atsidūrus šiame (krizė, šokas) gyvenimo tarpsnyje. Dienos centre renkasi įvairūs žmonės: įvairi gyvenimiška patirtis, asmeninis požiūris į jį supančią aplinką, pagal savo įsitikinimus išreiškiamos gyvenimiškos nuostatos, ne visada norintys išklausyti jiems siūlomą pagalba, ne visada turintys kantrybės (t.y. ,,čia ir dabar“). Kai kuriems reikalinga ir kitos srities specialistų pagalba. Dažniausiai, mano manymu, reikia spręsti kasdienius jiems aktualius klausimus: užsiregistruoti internetu į priėmimą, deklaruoti gyvenamąją vietą, konsultuotis su užimtumo tarnyba, darbo paieška ir t.t. Ugdyti socialinius įgūdžius: švara, tvarka dienos centre, asmeninė higiena. Aišku, kuo daugiau juos įgalinti atliekant minėtus veiksmus. Taip pat stengtis jiems rodyti tarpusavio (kolegų) bendravimo teigiamus įgūdžius – malonus bendravimas, balso tembro išraiška, pagarba kito nuomonei ir t.t. dienos centre sukuriant kiek įmanoma teigiamą atmosferą, žmonių užimtumą, tarpusavio bendravimą.“
Tadas, praktikantas – savanoris:
„Mūsų dienos centras yra užuovėja žmonėms, kurie susiduria su sunkumais asmeniniame gyvenime. Šiame centre žmonės priimami tokie kokie yra, niekas jų neteisia ir nesmerkia už jų anksčiau padarytas klaidas ir likimo siųstus išbandymus. Čia nei vienas neturi jokių privilegijų prieš kitus lankytojus, visiems galioja tokios pačios elgesio taisyklės. Šis centras yra jų užuovėja ir ramybės sala niūriomis dienomis kur, aš tikiuosi, bendraudami tarpusavyje ir užsiimdami veiklomis gali bent truputį pamiršti savo problemas, tačiau kartais dėl didelio lankytojų srauto neįmanoma palaikyti jaukios atmosferos ir tylos, nes čia lankytojų spektras yra labai įvairus. Darbuotojas dirbdamas su tokia klientų grupe turi matyti prasmę ir tikėti tuo, ką daro, turi pasitikėti žmogumi ir įgalinti tuos žmones spręsti jų pačių problemas kaip tai ir daro. Kiekvieną kartą pasijauti naudingas, kai tavo pagalba duoda kažkokių vaisių ir yra matoma aiški pažanga. Man atėjus į dienos centrą atlikti praktikos požiūris į benamystę iš tiesų pasikeitė, supratau, kad žodis “benamis“ nėra tik neblaivus žmogus miegantis gatvėje. Benamystę patiriantis gali būti ir žmogus, kuris turi kur prisiglausti, tačiau jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, o iš paskos jo seka dar galybės asmeninių problemų. Mes siekiame padėti žmonėms susitvarkyti su įvairiausiomis užduotimis, pavyzdžiui nuo elementarios higienos patarimų iki asmens dokumento arba gyvenamosios vietos suradimo, o šie žmonės kai kuriais atvejais priverčia reflektuoti ir mane patį, sudėlioti galvoje mintis, kas teisinga, o kas ne kitų atžvilgiu. Viską darome dienos centro lankytojų labui. Tai labai sunkus darbas, nes kiekvieną kartą turi galvoti apie visą lankytojų ratą randant kiekvienam priimtiną sprendimą.
Taip pat kviečiame geriau pažinti benamystės reiškinį ir paskaityti Caritas benamystės dienos centrą aplankiusio arkivyskupo K. Kėvalo įspūdžius ir įžvalgas bei dienos centro vadovės Ernestos Prapuolenės pasidalinimą portale 15min.lt:
https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/pamesti-zmones-gyvenamoji-vieta-prie-sviesoforo-miesto-parke-ar-sandeliuke-1040-1577654?fbclid=IwAR0pmUsjB_TZNWkvxpj92-QdB79qZfdpS4yJbtNtH7mthFv1sdrp5QFpXFY&copied
