„Santykio sukūrimas su žmogumi dar esant įkalinimo įstaigoje ir jo palydėjimas tik grįžus – lyg tiesiamas tiltas sėkmingai socialinei integracijai. Pastebime, jog sėkmės istorijai reikia, kad žmogus turėtų gyvenamąją vietą, kur grįžti po bausmės atlikimo, darbinę veiklą ir palaikančią aplinką, jo laukiančius artimuosius,“ – dalinasi Kauno arkivyskupijos Caritas Nuteistųjų integracijos programos vadovė Renata Dubauskė.
Anot Renatos, šiandien dar mažai yra kalbama apie nuteistųjų susitaikymo poreikį. „Savo darbo praktikoje stebiu, kad asmenys, kurie atsiprašė nukentėjusiųjų, net jei ir negavo atleidimo, atgauna vidinę ramybę, atstatomas žmogiškas orumas, priimama savo gyvenimo istorija, kas sudaro sąlygas pilnaverčiam grįžimui į visuomenę. Mes negalime pakeisti žmogaus praeities ir padarytų nusikaltimų, tačiau galime prisidėti prie to, kad jis daugiau nenusikalstų, štai dėl ko pagalba jiems yra tokia svarbi,“ – pasakoja programos vadovė Renata.
„Mes, karitiečiai, matome prasmę padėti suklupusiam žmogui atsitiesti. Tai kuria mūsų visų saugesnę ir labiau priimančią aplinką,“ – apie Caritas pastangas padėti iš laisvės atėmimo vietų grįžtantiesiems, jų padėtį visuomenėje, kylančius iššūkius ir viltį teikiančius pavyzdžius su Renata kalbamės plačiau.
– Renata, kaip Caritas padeda nuteistiesiems ir bausmę atlikusiems žmonėms?
– Kauno arkivyskupijos Carito Nuteistųjų integracijos programa savo veikla siekia sušvelninti žmogaus išėjimą į laisvę, suteikti vilties, kad yra galimybė pasikeisti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Gavę Pranešimą (pagal „Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos“ tvarkos aprašą) apie planuojamą paleisti į laisvę asmenį, įgyvendiname antrąjį socialinės integracijos etapą. Nemaža mūsų darbo dalis vyksta įkalinimo įstaigose padedant nuteistiesiems pasirengti grįžimui į laisvę. Esame atpažinę ir įsivertinę, kad pagalbos procesas vyksta daug sėkmingiau, kai kontaktas su nuteistaisiais yra užmezgamas dar jiems atliekant laisvės atėmimo bausmę. Kartu su besiruošiančiuoju į laisvę įsivertiname kokios pagalbos jam reikia, susidarome veiksmų planą. Siekiame įkalinimo įstaigoje susitikti ne mažiau kaip 2 – 3 kartus.
Intensyvesnis pagalbos procesas prasideda žmogui grįžus į laisvę: gyvenamosios vietos suradimas, deklaravimas, įsiskolinimų problemų sprendimas su antstoliais, priklausomybės ligos, sveikatos problemos, teisinės pagalbos poreikis, pagalba atsidarant banko sąskaitą ar užsiregistruojant Užimtumo tarnyboje, informavimas apie socialines išmokas, palydėjimas, tarpininkavimas ir atstovavimas.
Taip pat gali būti teikiama pagalba iškilus santykių sunkumams šeimoje ar su artimaisiais. Nuo 2022 metų siekiame padėti ne tik nuteistiesiems, bet ir jų artimiesiems, šeimų nariams Lietuvoje. Įkalintų asmenų resocializacijai svarbius veiksnius bei sėkmingą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų integraciją į visuomenę tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad nuteistųjų ryšiai su artimaisiais (tėvais, sutuoktiniais, gyvenimo partneriais, vaikais ir kt.) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir sulaikančių nuo pakartotino nusikalstamumo. Artimųjų emocinis palaikymas bei jų teikiama finansinė parama yra nepaprastai svarbūs tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančiam, tiek į laisvę išėjusiam žmogui integruojantis į visuomenę, susiduriant su laisvėje laukiančiais iššūkiais. Tačiau ryšių su įkalintu asmeniu palaikymas yra nemenkas iššūkis patiems artimiesiems.
– Kokią prasmę įžvelgiate padedant atlikusiems bausmę sugrįžti į visuomenę?
– Ne vienas tyrimas rodo, kad įkalinimo bausmė yra žalinga žmogui. O jei ta bausmė yra tik „atsėdėjimas“, ji visai neturi prasmės. Po 5 ir daugiau metų praleistų kalėjime pilnavertiškai grįžti į visuomenę yra labai sunku. Todėl savo veikla siekiame, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, gautų socialinę pagalbą, ir laikas praleistas kalėjime sudarytų galimybę keistis. Santykio sukūrimas su žmogumi dar esant įkalinimo įstaigoje ir jo palydėjimas tik grįžus – lyg tiesiamas tiltas sėkmingai socialinei integracijai. Mums, karitiečiams, kiekvienas žmogus yra svarbus, matome prasmę padėti suklupusiam žmogui atsitiesti. Tai ir apie mūsų visų saugesnę ir labiau priimančią aplinką.
– Kokie bausmę atlikusio žmogaus poreikiai – fiziniai, psichologiniai, dvasiniai?
– Nuteistieji turi visus tuos pačius poreikius, kaip ir kiekvienas iš mūsų – nuo fiziologinių, saugumo iki artimo santykio ar savirealizacijos. Manau, kad šiandien dar pamirštamas arba bent jau mažai kalbama apie nuteistųjų susitaikymo poreikį. Savo darbo praktikoje stebiu, kad asmenys, kurie atsiprašė nukentėjusiųjų, net jei ir negavo atleidimo, atgauna vidinę ramybę, atstatomas žmogiškas orumas, priimama savo gyvenimo istorija, kas sudaro sąlygas pilnaverčiam grįžimui į visuomenę. Atgaila ir atsiprašymas už padarytą blogį, atleidimas sau yra labai svarbūs siekiant pokyčio gyvenime.
– Kaip mūsų visuomenė priima nuteistuosius?
– Lietuva 2 kartus viršija Europos vidurkį pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkst. šalies gyventojų. Didelis įkalintų asmenų skaičius parodo valstybės baudimo kultūrą. Laisvės atėmimo bausmės tikslas turėtų būti ne visuomenės kerštas ir noras, kad nusikaltimą padaręs žmogus kentėtų, bet siekis, kad žmogus daugiau nenusikalstų.
Teko skaityti tyrimą, kurio duomenimis net 88 procentai lietuvių nenorėtų gyventi kaimynystėje su teistu asmeniu. Neprisilietus prie konkretaus žmogaus ir jo istorijos, nusikaltęs asmuo dažnai lieka apibrėžtas savo veiksmo – padaryto nusikaltimo. Tad tiek didelis skaičius asmenų atliekančių laisvės atėmimo bausmę, tiek nenoras būti kaimynystėje su teistu asmeniu rodo mūsų visuomenės priešiškumą nuteistiesiems. Kaip ir per Lietuvą vilnijantys bendruomenių pasipriešinimai dėl pusiaukelės namų.
Brandžios bendruomenės siekis turėtų būti, kad kiekvienas žmogus gyventų visuomenėje, suvokiant, kad pati įkalinimo bausmė yra žalinga. Galima nujausti, jog mūsų visuomenė linkusi bausti ir nėra labai draugiškai nusiteikusi padėti atsitiesti suklupusiam žmogui. Mes negalime pakeisti žmogaus praeities ir padarytų nusikaltimų, tačiau galime prisidėti prie to, kad jis daugiau nenusikalstų, štai dėl ko pagalba jiems yra prasminga.
– Kokius vilties ženklus pastebite teikiant pagalbą? Ar galėtumėte pasidalinti konkrečiais pavyzdžiais?
– Kiekvienas žmogus savyje neša viltį. Turime ne vieną sėkmės istoriją, kai net ir po ilgos bausmės žmogus grįžo ir sėkmingai pasuko visai kitu gyvenimo keliu – be nusikalstamos veikos. Didelė paskata keisti savo gyvenimo būdą nuteistiesiems yra jų laukiantys, juos palaikantys, jais tikintys artimieji. Pastebime, jog sėkmės istorijai reikia, kad žmogus turėtų gyvenamąją vietą, kur grįžti po bausmės atlikimo, darbinę veiklą ir palaikančią aplinką. Tai sėkmingos integracijos pagrindas. Turbūt kaip ir kiekvienam iš mūsų svarbu namai, veikla, kuri įprasmina mūsų kasdienybę, ir artimi palaikantys socialiniai ryšiai.
– Kas galėtų padėti atkurti visuomenės pasitikėjimą nuteistuoju?
– Mūsų senoliai sakydavo: „Neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos“. Gaila, kad šiandien tą išmintį pamiršome ir esame tokie teisiantys ir smerkiantys, kai dalykus vertiname iš savo asmeninės perspektyvos. Kviesčiau sutikti žmogų, išgirsti jo istoriją, o ne iškart apibrėžti jį padarytu veiksmu – nusikaltimu. Visada bijome to, kas mums nepažinu.
Pažinti nuteistuosius galima ir skaitant Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centro iniciatyva išleistą knygą „Mes nuteistieji“, kurioje tikri žmonių išgyvenimai griauna visus nusistatymus, stereotipus ir susikurtus mitus. Taip pat atveria supratimą, kad kito žmogaus vertinimas iš savo perspektyvos yra labai neobjektyvus. „Paėjėjus“ su to žmogaus gyvenimo batais daug kas atrodo kitaip. Nuteistasis – tai suklupęs ir besikeliantis žmogus. Bet svarbiausia čia – žmogus. Tad nebijokime jo susitikti.
Pagalba nuteistiesiems, bausmę atlikusiems ir jų artimiesiems:
Kauno arkivyskupijos Caritas
Nuteistųjų integracijos programa
Adresas: Papilio g. 5, Kaunas
Darbo laikas: II-IV 8.30-17.00 val.
Telefono numeris: +370 638 68206
El. paštas: caritas@bausmesseselyje.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas
Nuteistųjų konsultavimo centras
Adresas: Didžioji g. 5, Vilnius
Darbo laikas: II-IV 10.00-13.00 val.
Telefono numeris: +370 646 01342
El. paštas: nkc@vilnius.caritas.lt
Daugiau informacijos apie pagalbą nuteistųjų artimiesiems rasite: https://bausmesseselyje.lt/
Susijęs straipsnis: Pagalba nuteistųjų artimiesiems – kelias į saugesnę mūsų pačių ateitį
