Rugsėjo 30 d. Kauno arkivyskupijos Caritas bendradarbiai ir savanoriai rinkosi į metinę Caritas konferenciją. Šiais metais, kaip ir pernai, apsispręsta konferenciją organizuoti rudenį, tokiu būdu pažymint veiklos sezono pradžią.
Konferencija pradėta šventomis Mišiomis, kurias Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje aukojo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Raseinių ir Kėdainių dekanatų dekanai, Kauno Kristaus Prisikėlimo ir Šančių Švč. Jėzaus Širdies parapijų klebonai bei Kauno kunigų seminarijos rektorius. Drauge meldėsi ir konferencijoje dalyvavo beveik 60 Caritas bendradarbių ir savanorių iš Kauno arkivyskupijos dekanatų bei Caritas centro programų.
Arkivyskupas Kęstutis dėkojo susirinkusiems karitiečiams už ištvermingą tarnystę savo bendruomenių vargstantiems ir pagalbą migrantams bei pabėgėliams, nesvarbu iš kokios šalies jie būtų atvykę. Homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį į senovės ir šių laikų žmogui rūpimą kančios klausimą. Neretai su kančia siejama ko nors stoka ar trūkumas gali padidinti jautrumą Dievo klausimui, savo asmeninio trapumo ir ribotumo supratimą. Žvelgdami į Jėzaus siūlomą atsakymą turėtume suprasti, kad kančios akivaizdoje lemia ne teoriniai pamąstymai, bet konkretūs meilės veiksmai, tokie kaip ligonio pagydymas, duonos padauginimas, atskirtųjų grąžinimas į bendruomenę, net gyvybės atidavimas. Todėl ir mes turime spręsti kančios problemą ją mažindami, o kur nepajėgiame, ją priimdami taip, kaip Viešpats ją priėmė ant kryžiaus. Homilijos pabaigoje minėdamas Šv. Jeronimą arkivyskupas akcentavo, kad Caritas uždavinys yra išversti Evangeliją į meilės kalbą, suprantamą visiems žmonėms.
Po šv. Mišių konferencijos dalyviai susirinko arkivyskupijos konferencijų salėje. Pirmoji valanda buvo skirta Sinodinio kelio Kauno arkivyskupijoje ir Caritas vaidmens jame refleksijai. Mintimis dalijosi ir diskutavo arkivyskupas K. Kėvalas, Kauno ark. Sinodinio kelio koordinacinės grupės narė R. Dubauskė ir Kauno ark. Caritas direktorius A. Kučikas. Pokalbyje, kurį moderavo Kauno ark. Caritas direktoriaus pavaduotoja M. Žičkutė – Lindžienė, vyravo mintis, kad Caritas yra ne socialinė veikla „prie Bažnyčios“, bet integrali Bažnyčios misijos dalis. Todėl Caritas turi veikti ne atskirai, bet keliauti kartu su tikinčiųjų bendruomene, kreipti jos žvilgsnį į silpniausiųjų poreikius, telkti ją bendruomeniniam tikėjimo liudijimui konkrečiais artimo meilės darbais.
Vėliau konferencijos dalyviai skirstėsi į darbo grupes, kuriose aptarė įgytą pastarųjų metų veiklos patirtį, ieškojo geriausių būdų pakviesti ir įtraukti į veiklą savanorius, diskutavo apie veiklos bendruomenėse sritis, kuriose Caritas galėtų prasmingai veikti.
Teminės dalies pabaigoje Kauno ark. Caritas direktorius A. Kučikas trumpai apžvelgė praėjusių ir ateinančių metų svarbiausius Caritas veiklos iššūkius bei akcentus. Prioritetinėmis artimiausio laikotarpio Caritas veiklos Kauno arkivyskupijoje sritimis pranešėjas įvardijo tolesnį dekanatų Caritas stiprinimą, Kauno miestų parapijų Caritas tinklo atnaujinimą, Caritas socialinių programų (vaikams ir šeimoms, nuteistiesiams, benamystę išgyvenusiems tapatybės ir kokybės stiprinimą bei humanitarinės pagalbos teikimą karo pabėgėliams ir migrantams.
Metinė konferencija užbaigta bendra agape, pasivaišinimu ir pabendravimu Kauno kunigų seminarijoje. Esame dėkingi Kauno kunigų seminarijos vadovybei už keletą pastarųjų metų besitęsiantį bendradarbiavimą.
Kauno arkivyskupijos Caritas