Konsultacija Ukmergės dekanato Caritas savanoriams

Savanorystė – atsiliepimas į Dievo kvietimą (pop. Pranciškus)

2021 m. rugsėjo 17 d. Ukmergės Švč. Trejybės parapijos namuose įvyko Ukmergės dekanato Caritas savanorių konsultacija tema „Savanoriškos veiklos organizavimo gebėjimų stiprinimas Ukmergės dekanate: savanorystės organizavimas, savanorių palaikymas, veiklos ribų nustatymas, naujų savanorių pritraukimas“.

Konsultacijoje dalyvavo Ukmergės dekanato dekanas kun. Raimundas Kazaitis ir dekanato Caritas koordinatorė Kristina Daveikienė, Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Šarūnas Petrauskas, Caritas savanoriai iš Ukmergės šv. apaštalų Petro ir Povilo, Deltuvos, Lyduokių, Siesikų parapijų. Konsultaciją vedė savanoriškos veiklos organizavimo ekspertė dr. Neringa Kurapkaitienė.

Konsultacijos dalyviai prisistatydami įvardijo, kokiomis Caritas veiklomis užsiima savo parapijose, kokie iššūkiai iškyla tarnystėse. Juntamas patalpų, lėšų, sutelkto veikimo trūkumas, ne vienoje parapijoje būna taip, jog imtis visų darbų tenka vienam savanoriui.

N. Kurapkaitienė įvardijo, jog Caritas kaip organizacijos vaidmuo yra telkti savanorius ir kurti veiklas. Anot lektorės, Caritas nėra vien apie daiktus, o apie pagalbą žmogui, parodytą jam meilę. Caritas yra labai daug apie žmones, tai yra Bažnyčia. Kiekvienoje tarnystėje svarbu apsaugoti save nuo perdegimo ir išsekimo. Caritas uždavinys raginti visą bendruomenę rūpintis vargstančiais. Nors kartais mes galėtume ir patys atlikti tam tikrus darbus, pasidalinti atsakomybėmis reikalinga bendruomenės sveikumui. Diakonija – tarnavimas tiems, kuriems sunku, yra lygiaverčiai svarbi greta liturgijos ir pastoracijos.

Konsultacijos metu buvo aptartas Caritas vadovo vaidmuo. Caritas vadovas stebi, kokia yra vargstančiųjų situacija, įvertina, kokia pagalba jiems reikalinga, apie tai skelbia bendruomenei. Tai tampa visos bendruomenės rūpesčiu. Caritas vadovas sukuria patikimų savanorių struktūrą, kuri laikosi pastovaus įsipareigojimo. Telkiant savanorius ir įgalinant juos reikalingos konkrečios užduotys. Svarbu įvertinti savanorių poreikį bei kaip dažnai jų pagalba reikalinga. Kiekvienam savanoriui būtų naudinga įvertinti, kuriam laiko periodui jis galėtų įsipareigoti. Kun. Š. Petrauskas pasiūlė kolegoms bendradarbiauti su pedagogais dėl moksleivių socialinių valandų.

N. Kurapkaitienė įvardijo dekanato Caritas vadovo vaidmenį. Anot jos, Caritas dekanato vadovas telkia ir stiprina Caritas vadovus, atpažįsta problemas. Periodiškai vykstančiuose susitikimuose Caritas vadovai gali nevengti pasidalinti apie iškylančius sunkumus. Tokie pokalbiai padeda išventiliuoti savo jausmus, patirtis, o visą komandą susaisto ir vienija.

Sprendžiant lėšų trūkumo klausimus buvo pasiūlyta rašyti projektą vietos savivaldai – tai galėtų padengti dalį išlaidų priemonėms, kurios reikalingos vykdant gailestingumo darbus. N. Kurapkaitienė atkreipė dėmesį, jog pasitikėjimą bendruomenėje didina reguliarios ataskaitos, kuriose apibūdinama, kam buvo panaudotos lėšos, kiek savanorių įsitraukė teikiant pagalbą, kiek žmonių ir kaip dažnai sulaukė reikiamos pagalbos.

Konsultacijos dalyviai dėkojo N. Kurapkaitienei už padrąsinimą ir sklandžiai išdėstytas mintis, džiaugėsi, kad vieni iš kitų taip pat išgirdo naudingų minčių, pasidalino idėjomis.

„Caritas yra judanti organizacija – nebijokime to judėjimo. Laiko ženklai keičiasi.“ – drąsino N. Kurapkaitienė.

Konsultacija įgyvendinta iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Caritas organizacijos institucinių gebėjimų stiprinimas“.