Metinėje CARITAS konferencijoje – padėka bendradarbiams ir savanoriams už bendruomeninę tarnystę

Vasario 27 d. Kaune vyko arkivyskupijos Carito metinė konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 120 Carito bendradarbių ir savanorių iš visų arkivyskupijos dekanatų bei Carito centro programų.

Susitikimas pradėtas Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje, kur Eucharistijos šventimui vadovavo vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, į konferenciją karitiečius atlydėję Kauno I, Kauno II, Kėdainių ir Raseinių dekanai bei parapijų kunigai.

Vyskupas A. Jurevičius homilijoje kvietė karitiečius apmąstyti perskaitytus Šventojo Rašto skaitinių žodžius, eiti gyvenimo, o ne mirties keliu, nebijoti prašyti pagalbos ir suteikti ją kitam, nes tik taip galime įveikti kylančius sunkumus. Bendruomenę sujaudino vyskupo kvietimas stoti į Dievo akivaizdą ir susimąstyti, kad mūsų gyvenimas bus vertinamas ne pagal tai, ką mes turėjome, bet pagal tai, ar dalijomės savo ištekliais su kitais, stokojančiais. Eucharistijos šventimą įtraukiančiu giedojimu lydėjo „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės šlovinimo grupė.

Po šv. Mišių renginys tęsėsi arkivyskupijos salėje. Sveikindamas konferencijos dalyvius vyskupas A. Jurevičius padėkojo karitiečiams už aktyvų įsitraukimą į savo bendruomenių veiklą, už dovanojamą laiką kitiems, už praėjusiais metais nuveiktus darbus.

Dalykinė konferencijos dalis buvo pradėta pasidalijant praėjusių metų įspūdžiais iš dekanatų ir programų. Visus sujaudino jaunųjų savanorių, pirmą kartą įsitraukusių į Carito veiklą Kėdainiuose, liudijimas, vasaros stovyklų, Vargstančių dienos minėjimo Jonavoje, Jurbarko dekanato savanorių telkimo projekto, Kauno parapijų suteiktos pagalbos ligoniams patirtys.

Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas, 2020 metų pradžioje paskirtas šias pareigas eiti antrą kadenciją, trumpai apžvelgė 2019 metų veiklą, pagrindines veikimo kryptis ir patirtis.

Pranešime akcentuota bendruomeninė  tarnystė parapijose, sudaranti Carito veiklos pagrindą. Remiantis iš dekanatų surinktais duomenimis šiek tiek mažėjo parapijose veikiančių Carito grupių (nuo 59 iki 53) bei narių (nuo 391 iki 375), tačiau savanorių skaičius truputį augo (nuo 589 iki 666). Kauno arkivyskupijos Carito centro programose dirbo 30 darbuotojų, jiems talkino 80 savanorių. Šis Carito bendradarbių tinklas padėjo pasirūpinti 3 tūkst. vienišų senelių, neįgaliųjų, ligonių, pažeidžiamų šeimų narių, o pagalba maistu, drabužiais, kitais daiktais buvo suteikta apie 10 tūkst. vargstančiųjų.

Pristatyme aptarta ir institucinė Carito veikla, tokia kaip vargstančiųjų maitinimas „Sriubos“ valgykloje ir maitinimo punktuose (pateikta 107 415 porcijų), vaikų ugdymas ir pagalba jų šeimoms vaikų dienos centruose (9 centruose, iš kurių 3 – vienuolijų, paslaugas gavo 232 vaikai). Atkreiptas dėmesys, kad arkivyskupijos Carito centras 2019 metais įgyvendino 4 programas: pagalbą namų neturintiems ir esamiems bei buvusiems nuteistiesiems teikiančią programą „Benamių ir nuteistųjų integracija“, pagalbą įtėviams ir globėjams teikiančią programą „Vaiko gerovės institutas“, sergantiems epilepsija ir jų artimiesiems skirtą programą „Sergančiųjų epilepsija konsultavimo centras“ ir Užsieniečių integracijos programą, skirtą padėti mūsų šalyje prieglobsčio ieškantiems pabėgėliams. Pvz., šios programos darbuotojai per metus teikė pagalbą ir padėjo integruotis 50 pabėgėlio statusą turinčių asmenų, daugiausia iš Sirijos (37), taip pat iš Ukrainos, Kirgizijos, Tadžikistano, Čečėnijos ir Turkijos.

Kalbėdamas apie Carito veiklos kryptis ateičiai pranešėjas akcentavo būtinybę ieškoti vietos poreikius atitinkančių veikimo formų, pastangas į karitatyvinę veiklą įtraukti įvairaus amžiaus savanorių, Carito veiklos stiprinimą ir koordinavimą dekanatuose, katalikiškų vaikų dienos centrų bendradarbiavimo stiprinimą.

Antroje konferencijos dalyje kun. Rastislavas Dluhy CSsR pasidalijo įžvalgomis tema „Kaip susitikimas su Jėzumi padeda susitikti kitą žmogų“. Kun. Rastislavas aptarė Evangelijos palyginimą apie gerąjį samarietį, atskleisdamas artimo meilės laikysenos radikalumą. Tokia laikysena yra nuolatinis kiekvieno krikščionio ir ypač Carito bendradarbio rūpestis.
Konferencijos pabaigoje dalyviai stiprinosi maistu ir bendravo agapėje.