Kauno arkivyskupijos Carito benamystę ir vienišumą patiriančiųjų dienos centro „Ateik“ credo, kurį vis pakartoja vadovė Rosita, kad čia ateinantys žmonės, darbuotojai ir savanoriai – kaip viena šeima. Kaip šeimoje čia būna visko: juoko, džiaugsmo, liūdesio, pykčio, bendro darbo ir švenčių. Dienos centro lankytojai – tai benamystę, sunkias gyvenimo sąlygas ir vienišumą patiriantys Kauno miesto gyventojai, […]

„Mama, ateikim į Caritą kiekvieną dieną!“ (Bogdanas, 5 m.) „Ačiū už Jūsų gerumą!“ (Vira) „Lyg būčiau savo namuose apsilankiusi!“ (Olena) Šiltų žodžių iš Ukrainos karo pabėgėlių susilaukia Kauno arkivyskupijos Caritas humanitarinės pagalbos centro darbuotojos Svajonė ir Kseniia. Nenuostabu, jog moterims čia tenka išgirsti ir labai skaudžių istorijų – dauguma į centrą atėjusių ukrainiečių būna ką

Arkivyskupijos Carito bendradarbiai, kurie praeitą savaitę kartu su visa arkivyskupijos Carito šeima šventė metinį susitikimą 35-aisiais Carito Lietuvoje gyvavimo metais, spalio 9 dieną dalyvavo šv. Mišiose Kauno arkikatedroje bazilikoje. Tai buvo trečiadienio maldos vakaras – į tokius vakarus trečiadieniais arkivyskupas Kęstutis Kėvalas vėl kviečia sielovados bendradarbius, kad Viešpaties prašytume stiprinti ir laiminti Bažnyčioje tarnaujančius žmones

Nuo spalio 4 d iki lapkričio 17 d. visoje Lietuvoje kviečiame jungtis į „Dosnumo krepšelio“ iniciatyvą! Kylant bendram pragyvenimo lygiui alkstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Kaip parodė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausa, Lietuvoje maisto trūksta kas septintam. Praėjusiais metais trūko kas devintam. Prasidėjus šildymo sezonui Caritas sulaukia vis daugiau paramos maistu prašymų, todėl pirmą

Rugpjūčio 28 d. Kauno arkivyskupijos Caritas Humanitarinės pagalbos centre paminėjome Ukrainos nepriklausomybės dieną. Dalyvavimo kodas – vyšyvanka – nacionalinis ukrainiečių drabužis, kuriame dera jų tautos istorija, tradicijos ir skaudi dabartis. Todėl net mamos, bėgdamos nuo karo, nepamiršta pasiimti ypač savo vaikų vyšyvankų kaip savo tautos savasties ženklo. Susirinkusiųjų buvo daug: jie vos sutilpo mūsų centriuko

„Kartais tenka palydėti žmogų ir į parduotuvę apsipirkti ar mokyti, kaip naudotis viešuoju transportu, nes tai, kas mums yra kasdienybė, po ilgos įkalinimo bausmės jam gali būti didelis iššūkis.“ „Kai santykis su nuteistuoju remiasi pasitikėjimu, pagarba, priėmimu, palaikymu, tai didina jo motyvaciją, leidžia jam jaustis saugiam atsiskleisti, kelia jo savivertę. Tad mes savo klientus ne

Brangūs broliai ir seserys,Dievas niekada neapleidžia savo vaikų, niekada. Net ir tada, kai metų vis daugėja, o jėgos mąžta, kai plaukai pražyla, o socialinis vaidmuo sumenksta, kai gyvenimas tampa mažiau produktyvus ir gali atrodyti beprasmis. Dievas žvelgia ne į išvaizdą (plg. 1 Sam 16, 7) ir nedvejodamas pasirenka tuos, kurie daugeliui atrodo nereikšmingi. Jis neatmeta

Sudėtingas senėjimo menas – iš atsakomybės muštro pereiti į gyvenimo vaisių skanavimą, – sako kun. Ričardas Doveika. Ir kiekvienam seneliui tenka ta didžioji užduotis suprasti: aš liudiju, aš pasakau, bet neturiu teisės spekuliuoti savo senatve ar sukaupta patirtimi. Negaliu statyti visų ant blakstienų. „Šiandieniniai mes – rytojaus seneliai. Galbūt būsime ypatingai laisvi ir orientuoti į savo teises, galbūt

Kviečiame atspausdinti ir padovanoti savo seneliams bei pažįstamiems pagyvenusiems žmonėms šį laišką ar paskaityti jį kartu. Atsisiųsti PNG formatuAtsisiųsti PDF formatu Popiežiaus Pranciškaus Žinia 4-ajai Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai  „Nepalik manęs senatvėje“ (plg. Ps 71, 9) Brangūs broliai ir seserys! Dievas niekada neapleidžia savo vaikų, niekada. Net ir tada, kai metų vis daugėja, o jėgos mąžta,