Velykų pirmadienio rytą mirė popiežius Pranciškus, pranešė Bažnyčios kamerlingas kardinolas Kevinas Josephas Farrellas.
„Brangūs broliai ir seserys, su giliu liūdesiu turiu pranešti apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį. Šį rytą 7.35 val. Romos vyskupas Pranciškus sugrįžo į Tėvo namus. Visas jo gyvenimas buvo pašvęstas tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai. Jis mokė mus ištikimai, drąsiai ir su meile gyventi pagal Evangelijos vertybes, ypač vargingiausių ir labiausiai atstumtųjų labui. Didžiai dėkingi už jo, kaip tikro Viešpaties Jėzaus mokinio, pavyzdį pavedame popiežiaus Pranciškaus sielą begalinei gailestingajai Triasmenio Dievo meilei“, – kardinolą C. Farrellą cituoja Vatican News.
Eidamas 89-uosius miręs popiežius Pranciškus dar sekmadienį sveikino tikinčiųjų minias Vatikane. Tradicinį jo Urbi et Orbi šiuolaikinės komunikacijos kanalais stebėjo milijonai viso pasaulio tikinčiųjų. Susitinkusiems Šventojo Petro aikštėje popiežius palinkėjo „Linksmų Velykų“.
Popiežius Pranciškus. Vatican News nuotr.
Kaip rašoma kardinolo C. Farrello pareiškime, kurį Vatikanas paskelbė savo socialiniuose tinkluose, Romos vyskupas Pranciškus į Tėvo namus grįžo šį rytą (balandžio 21-ąją, 8.35 val. Lietuvos laiku). Katalikų Bažnyčios vadovas mirė Vatikano „Casa Santa Marta“ rezidencijoje.
Pirmasis popiežius iš Pietų Amerikos
Buvęs Buenos Airių arkivyskupas katalikų Bažnyčios vadovu buvo išrinktas 2013 m. kovo 13 d., jis tapo pirmuoju popiežiumi iš Pietų Amerikos ir savo pareigas ėjo 12 metų.
Pastaruoju metu Šventasis Tėvas buvo gydomas ligoninėje dėl bronchito ir ilgą laiką praleido ligoninėje, iš kurios išleistas gydėsi, didžiulės tikinčiųjų bendruomenės palaikomas malda.
Gimė emigrantų šeimoje
Būsimasis popiežius gimė 1936 m. gruodžio 17 d. italų emigrantų Argentinoje šeimoje. Jis įgijo chemijos techniko išsilavinimą, trumpai dirbo maisto apdirbimo srityje, bet pajuto pašaukimą.
Popiežius Pranciškus www.stumptownblogger.com nuotr.
Kai jam buvo 21-eri, J. M. Bergoglio užklupo ūmi pneumonija, dėl kurios buvo pašalintas jo dešinysis plautis. 1958 m. jis įstojo į Jėzuitų ordino noviciatą, studijavo Čilėje ir Buenos Airėse, vėliau dėstė literatūrą ir psichologiją. 1969 m. buvo įšventintas į kunigus ir 1973 m. davė paskutiniuosius jėzuitų įžadus, užėmė Jėzuitų Argentinos provincijos vadovo pareigas.
1992 m. J. M. Bergoglio buvo paskirtas Buenos Airių vyskupu augziliaru, 1998 m. arkivyskupu, o 2001 m. konsekruotas kardinolu. 2013-aisiais popiežiui Benediktui XVI paskelbus apie atsistatydinimą, kovą konklavoje penktuoju balsavimu J. M. Bergoglio buvo išrinktas popiežiumi ir pasirinko Pranciškaus I vardą.
Popiežius Pranciškus Lietuvoje. Svetainės popiežiausvizitas.lt/Laimos Penek nuotr.
2022-aisiais dėl sveikatos problemų Šventasis Tėvas kiek sulėtino tarptautinių kelionių tempą, tačiau tęsė oficialius vizitus po visą pasaulį ir intensyviai dirbo.
Per savo pontifikatą Pranciškus aplankė virš 60 valstybių, 2018 m. viešėjo Lietuvoje, paskyrė virš šimto naujų kardinolų, tarp jų ir kard. Sigitą Tamkevičių bei kard. Rolandą Makricką.
Popiežius Pranciškus ir kardinolas Rolandas Makrickas. Vatican News nuotr.
Ragino tikinčiuosius atsisakyti „patogaus būvio ir išdrįsti pasiekti visus pakraščius“
Aiškindamas savo popiežiško vardo – Pranciškus – pasirinkimą Šventasis Tėvas kaip pavyzdį minėjo šv. Pranciškų Asyžietį, kuris jį įkvėpė kaip vargšų ir taikos žmogus, saugojęs Dievo kūriniją.
Pontifikas ragino tikinčiuosius atsisakyti „patogaus būvio ir išdrįsti pasiekti visus pakraščius“, 2017 m. įvedė lapkritį minimą Pasaulinę vargstančiųjų dieną, daug dėmesio skyrė pabėgėlių klausimams, ragino Europos valstybes priimti karo, ekonominio vargo pabėgėlius, neuždarant jiems durų.
Caritas Internationalis nuotr.
Nuosekliai rūpinęsis ekologijos, klimato kaitos iššūkiais, 2015 m. popiežius Pranciškus parašė pirmąją istorijoje šiai temai skirtą encikliką „Laudatio Si“. Itin svarbus Šventajam Tėvui buvo ir tarpreliginis dialogas. 2016-ųjų vasarį jis tapo pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovu, kuris susitiko su Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchu Kirilu, 2019 m. vyko į Jungtinius Arabų Emyratus, susitiko su Egipto Al Azharo mečetės didžiuoju imamu ir pasirašė deklaraciją, kuri smerkia Dievo vardu vykdomą smurtą. 2021-aisiais jis Irake susitiko su didžiuoju ajatola Ali al Sistani, lankėsi kitose musulmonų dominuojamose valstybėse, akcentavo krikščionybės ir islamo religinių tradicijų bendrumą.
Noras, kad susigrąžintume viltį, jog taika yra įmanoma
„Dievas mus sukūrė gyvenimui ir nori, kad žmonija prisikeltų! Jo akyse kiekviena gyvybė yra brangi – ir motinos įsčiose esančio vaiko, ir pagyvenusio ar sergančio žmogaus, kurie vis dažniau laikomi niekam nereikalingais, – paskutiniame popiežiaus Pranciškaus susitikime Šv. Petro aikštėje su tikinčiaisiais skambėjo jo žodžiai. – Kiek gyvybių kasdien nusineša įvairiose pasaulio šalyse vykstantys karai! Kiek smurto matome netgi šeimose, prieš moteris ar vaikus! Kiek paniekos silpniausiems, atstumtiesiems, migrantams!
Šią dieną norėčiau, kad susigrąžintume viltį ir pasitikėjimą kitais, net ir tais, kurie nėra mums artimi arba kurie atvyksta iš tolimų kraštų, kur papročiai, gyvenimo būdas, idėjos, tradicijos kitokie, negu pas mus. Juk mes visi esame Dievo vaikai!
Norėčiau, kad susigrąžintume viltį, jog taika yra įmanoma. Iš Šventojo Kapo, Prisikėlimo bazilikos, kur šiemet Velykas tą pačią dieną šventė katalikai ir ortodoksai, tegul taikos šviesa pasklinda po visą Šventąją Žemę ir visą pasaulį”, – linkėjo šviesios atminties popiežius Pranciškus. Po perskaityto velykinio palaiminimo Urbi et Orbi, nusiledęs į aikštę, pasodintas į papamobilį Šventasis Tėvas ilgai važinėjo po aikštę, sveikindamas maldininkus.
