„Mama, ateikim į Caritą kiekvieną dieną!“ (Bogdanas, 5 m.)
„Ačiū už Jūsų gerumą!“ (Vira)
„Lyg būčiau savo namuose apsilankiusi!“ (Olena)
Šiltų žodžių iš Ukrainos karo pabėgėlių susilaukia Kauno arkivyskupijos Caritas humanitarinės pagalbos centro darbuotojos Svajonė ir Kseniia. Nenuostabu, jog moterims čia tenka išgirsti ir labai skaudžių istorijų – dauguma į centrą atėjusių ukrainiečių būna ką tik atvykę į Lietuvą iš karo niokojamos šalies.
„Iki 2022-ųjų vasario 24-osios mes gyvenome normalų žmonių gyvenimą: turėjome namus, auginome vaikus, lydėjome juos į mokyklas ar darželius, dirbome pagal savo profesijas, šventėme šventes, planavome savo šeimų ateitį… Ir staiga mes viso to netekome, o didžioji dalis – ir savo artimųjų, giminaičių, draugų, kaimynų, bendradarbių… Lietuva – šalis, kuri mus priglaudė, ir mes esame jai ir jos žmonėms labai dėkingi.
Caritas veikla moko mūsų žmones NESAVANAUDIŠKUMO ir ATSAKOMYBĖS, pasirengimo ateiti į pagalbą kitiems bet kuriuo metu,“ – pasakoja Kseniia. Ukrainietė Carito humanitarinės pagalbos ir ukrainiečių integracijos srityje darbuojasi nuo praėjusių metų rudens, prieš tai Ukrainoje dirbo fortepijono dėstytoja, Kijevo T. Ševčenkos universiteto meno vadove.
Kaip atrodo diena Humanitarinės pagalbos centre, be kokio dalyko sunku įsivaizduoti sklandžią centro veiklą, kaip lankytojai patys įsitraukia į savanorystę – apie visa tai kalbamės plačiau.
– Kseniia, pristatykite Humanitarinės pagalbos centro komandą
– Svajonė – pagrindinė mūsų įkvėpėja ir vadovė. Ji nurodo centro tikslus bei uždavinius, taip pat padeda išspręsti daugelį klausimų. Aš – Kseniia – veiklų koordinatorė, atsakinga už įvairių užduočių atlikimą. Mano šūkis: „tai reikia padaryti“. Mūsų komandoje būrys savanorių – lietuvės Elena, Vida, Greta ir ukrainiečiai Alla, Yana, Olesya, Sergejus, Andrejus, Aleksejus, Nataliia, Anna, Viktoriia, Olha.
Savanoriai yra atsakingi už veiklas su karo pabėgėliais: priima juos, suruošia higienos priemonių paketus, išduoda humanitarinę pagalbą, dalyvauja mūsų centro ir Carito organizuojamuose renginiuose bei akcijose.
– Koks yra jūsų centro komandos credo?
– Mūsų credo – Gerumas išgelbės pasaulį!!!
– Kas gali sulaukti jūsų pagalbos?
– Pagrindiniai mūsų centro lankytojai – karo pabėgėliai iš Ukrainos, dažniausiai – atvykę ką tik, kai kurie – ir nuo karo pradžios jau gyvenantys Lietuvoje. Per darbo dieną apsilanko iki 30 žmonių.
Kai kada sulaukiame ir Lietuvos piliečių. Džiaugiuosi, kad ir jiems galime padėti patarimais įvairiais klausimais.
– Jūsų darbo diena Humanitarinės pagalbos centre – kokia ji?
– Dienų būna įvairių. Kai kurios – ypač intensyvios, gausios krizinių situacijų ir rūpesčių, kuriuos atsineša į mūsų centrą ateinantys karo pabėgėliai iš Ukrainos. Šias problemas pagal turimas galimybes ir resursus visada stengiamės išspręsti. Papasakosiu plačiau apie vieną iš mūsų antradienių.
8.30 – pirmasis skambutis į centro darbo telefoną. Moteris teiraujasi: ar ji ir jos vaikai, ką tik atvykę iš Ukrainos, gali sulaukti kokios nors pagalbos. Išsamiai papasakoju apie Caritas teikiamą pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos ir pakviečiu ateiti pas mus centro darbo laiku.
8.45 – antrasis skambutis. Ukrainietė, karo pabėgėlė, prašo padėti įsigyti vaistų savo neįgaliam vyrui, tris metus tarnavusiam Ukrainos karinėse pajėgose. Jie neseniai atvyko į Lietuvą, dar nesusirado darbo, neturi sveikatos draudimo. Vyro būtini vartoti vaistai jau pasibaigė, be recepto jų negali nusipirkti, ir dėl to jo būklė kasdien vis blogėja. Pažadu, kad pasistengsime kaip nors pagelbėti šioje situacijoje. Pasitariame su Caritas bendradarbiais ir nusprendžiame kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, nes poliklinika, į kurią kreipėsi pats ukrainietis, neregistravo jo vizitui pas gydytoją. Po mūsų pokalbio su administracijos gydytoja buvo susitarta dėl neatidėliotino ukrainiečio vizito pas šeimos gydytoją, kuris ir išrašė jam taip reikalingą receptą. Po poros dienų ši šeima atėjo į mūsų centrą padėkoti Caritas žmonėms, kad galėjo įsigyti būtinus vaistus. Drauge jie turėjo galimybę įsitraukti į savanorišką veiklą: kaip tik tuo metu prekybos centre pirkome higienos priemones karo pabėgėliams, ir mums labai trūko rankų šias priemones pakraunant bei iškraunant.
9.30 – trečiasis skambutis. Ukrainietė mama prašo padėti surasti stalus arba bent kėdes dvidešimčiai pirmokų vienoje ukrainiečių mokykloje Kaune. Vaikai priimti į pirmą klasę, bet mokykloje jiems trūksta baldų. Džiaugiuosi, kad per keletą dienų mums pavyko šį prašymą išpildyti! Kauno P. Mašioto pradinė mokykla padovanojo ukrainiečių mokyklos pirmokams dvidešimt mokyklinių stalų ir kėdžių.
10.00 – centras atveria duris lankytojams. Planuojame darbuotis iki 14 val. Atvykstančius karo pabėgėlius pasitinka savanoriai, pasiūlo arbatos, pasiteirauja apie jų situaciją. Suteikiame humanitarinę pagalbą, reikalingą informaciją, patariame įsidarbinimo, medicinos, švietimo, būsto nuomos klausimais. Vaikai žaidžia žaidimų kambarėlyje. Savanoriai suruošia naujus higienos priemonių paketus.
12.00 – į centrą atvyksta mūsų savanoris, karo pabėgėlis Andrejus. Jis atsiveža įrankius ir mūsų prašymu suremontuoja virtuvėje esančius baldus. Dėkojame jam ir atsisveikiname iki kito karto, kai mums vėl prireiks jo pagalbos (manau, tikrai prireiks).
Nuo 15.00 iki 16.30 su ukrainiečių vaikais mokomės lietuvių kalbos dainuodami dainas ir deklamuodami eilėraščius lietuvių kalba.
16.30 – ukrainietis, karo pabėgėlis, mūsų savanoris Sergejus atveža vienuolyno paaukotus indus ir stalo įrankius. Padedame iškrauti. Vėliau centro savanoriai visus paaukotus daiktus peržiūrės, jei reikės, išplaus ir surūšiuos, kad galėtume išdalinti tiems, kurie ir šiandien bėga nuo karo, stengdamiesi išsaugoti savo ir savo vaikų gyvybes, negalėdami su savimi pasiimti net būtiniausių daiktų.
18.00 – užrakinu duris. Mano darbo diena Humanitarinės pagalbos centre baigėsi. Tačiau naujai atvykę karo pabėgėliai dar gali paskambinti, prašydami patarimo ar pagalbos.
– Be ko sunku būtų organizuoti sklandžią centro veiklą?
– Žinoma – tai vaikų žaidimų kambarėlis! Vaikams ten labai patinka, ir jie net nenori eiti namo. Be to, kiekvienas pažaidęs gali sau pasiimti prisiminimui kokį nors jam patikusį žaisliuką. Su tais pasirinkimais turėjome visokių smagių situacijų. O mamos tuo metu gali ramiai aptarti visus rūpimus klausimus su darbuotojais bei savanoriais ir sulaukti reikiamos pagalbos.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate?
– Pagrindinis mūsų veiklos rūpestis – padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos kuo greičiau prisitaikyti prie naujo gyvenimo kitoje šalyje ir pajausti, kad jie nėra vieni. Čia yra draugų, žmonių, organizacijų, pasiruošusių jiems pagelbėti, paaiškinti, patarti bet kuriuo metu, kai to reikia. Taip pat labai svarbu juos supažindinti su teisingų veiksmų algoritmais užimtumo, medicinos, būsto nuomos, vaikų ugdymo mokyklose klausimais.
– Kokia vilties istorija galėtumėte pasidalinti?
– Kartą Caritas sulaukė skambučio su prašymu nuvykti į Kauno klinikų gimdymo skyrių ir surasti ten Ukrainos karo pabėgėlę, kuri sunkios būklės su priešlaikinio gimdymo grėsme buvo atvežta iš Klaipėdos. Ji čia buvo visiškai viena, be artimųjų. Mes nupirkome jai reikalingus daiktus, vandens ir nuvežėme į gimdymo skyrių. Netikėtai palatoje pamačiusi Caritas darbuotoją, moteris labai apsidžiaugė, net negalėjo patikėti, kad ja pasirūpino visiškai nepažįstami žmonės. Gerumas ir greitas reagavimas į situaciją yra labai reikalingos Caritas žmonių savybės!
– Ar pagalbą gaunantys asmenys patys nori kažkaip prisidėti, pagelbėti kitiems?
– Mūsų centro lankytojai visada atsiliepia į prašymus padėti įsigyti, pristatyti, sutvarkyti humanitarinę pagalbą, noriai dalijasi informacija su kitais karo pabėgėliais, dalyvauja centro patalpų tvarkymo talkose, organizuojamuose renginiuose. Jau nemaža jų grupelė tapo nuolatiniais centro savanoriais.
Savanoriavome ir Lietuvos Caritas organizuotoje 7-oje paramos Ukrainai rinkimo akcijoje, Ukrainos centro gimtadienio šventėje, vykusioje VDU Botanikos sode.
– Kas Jus motyvuoja teikti humanitarinę pagalbą?
– Tai yra galimybė pasidalinti savo patirtimi, siekiant padėti žmonėms, kurie, kaip ir aš, yra atvykę iš karo niokojamos Ukrainos, kuriems reikia įvairiausios pagalbos. Kartu tai yra galimybė tobulėti su Caritas darbuotojų komanda mokantis ir sprendžiant atsirandančias problemas. O svarbiausia – ši veikla skirta geriems gailestingumo darbams. Tai labai įkvepia ir džiugina širdį!
– Kaip Jus įkvepia žmonės, su kuriais kartu dirbate?
– Žmonės įkvepia savo geranoriškumu, draugiškumu ir atsakingumu. Aš mokausi iš jų įvairiausių dalykų, su kuriais nebuvau susidūrusi gyvendama Ukrainoje. Taip pat labai džiaugiuosi pažinusi Caritas vertybes ir noriu, kad kiti mano tautiečiai jas pažintų.
Pati norėčiau daugiau dėmesio ir laiko skirti savo dvasiniam augimui, dvasinių vertybių stiprinimui bei dalyvauti tam skirtose pamaldose, seminaruose.
– Jūsų palinkėjimas skaitytojui
– Tegul Viešpats valdo mūsų mintis dieną ir naktį, užpildydamas mūsų gyvenimus teisingomis prasmėmis ir padėdamas mums eiti Gėrio ir Šviesos keliu!
Caritas humanitarinės pagalbos centras, įsikūręs M. Daukšos g. 21, Kaune, lankytojams atviras antradieniais nuo 10 iki 14 val. ir ketvirtadieniais nuo 14 iki 18 val. Trečiadieniais nuo 16 iki 19 val. vyksta ukrainiečių integracijos renginiai.
Daugiau informacijos apie centro veiklą ir savanorystės galimybes telefonu +370 681 83606.
