Padėti maisto produktais mažas pajamas gaunantiems gyventojams, pagelbėti buityje vienišiems senjorams, globoti daugiavaikes šeimas, aplankyti socialinio dienos centro, nakvynės namų lankytojus – tai vieni pagrindinių Ukmergės Carito savanorių uždavinių. Ukmergės dekanate Caritas siekia atpažinti bei atliepti vietos bendruomenės vargstančiųjų poreikius, artimo meilės darbams sutelkdami žmones savanoriškai veiklai.
„Caritas tikslas ne tik materialiai paremti vargstančiuosius, bet ir įsiklausyti į juos, išgirsti jų gyvenimo istorijas, būti jautriems suprantant jų poreikius,“ – dalinasi Ukmergės dekanato Caritas koordinatorė Kristina Daveikienė.
Caritas pagalbos prireikia šeimoms, kurios susiduria su neįprastais sunkumais, pavyzdžiui, sutuoktinio netektis daugiavaikėje šeimoje, sunki daugiavaikės vienišos mamos liga. „Žinau atvejį, kai vieniša daug vaikų auginanti mama buvo priversta skurdžiai gyventi, nes negalėjo susirasti su vaikų priežiūra suderinamo darbo,“ – pasakoja Kristina. Caritas gali būti arčiau šeimų ir padėti joms atsitiesti – apie tai su dekanato Caritas koordinatore kalbamės plačiau.
– Kristina, kaip apibūdintumėte įvairius nepriteklius patiriančių žmonių padėtį Ukmergės dekanate? Kokios yra vilties vietos – pagalbos teikimo galimybės?
– Pasak Vargstančiųjų dieną pasisakiusio vyskupo augziliaro Sauliaus Bužausko: „Vargstančių žmonių visada buvo ir bus, todėl mūsų dėmesys, atjauta, pagalba jiems yra būtini“.
Bendruomenės vargstantieji yra globojami savivaldybės, bažnyčios bendruomenės Caritas, nevyriausybinių organizacijų skiriant paramą buities reikmėms patenkinti, teikiant jiems paramą maistu, daiktais. Sudėtingiausia tiems žmonėms, kurie yra vyresnio amžiaus, gauna ribotas pajamas ir išleidžia jas ne tik būtiniausioms reikmėms, tačiau ir vaistams, gydymui. Ukmergės Caritas padeda sunkumus patiriantiems asmenims iš aukotojų lėšų, sutelktų iš bažnyčiose esančių aukų dėžučių, gautų akcijos „Gerumas mus vienija“ metu už rankų darbo žvakeles ir kitų geradarių aukų.
Be materialios pagalbos Caritas siekia atpažinti ir kitus vargstančiųjų poreikius. Svarbu suprasti kaip jie jaučiasi, įsiklausyti ir išklausyti jų gyvenimo istorijas, kad jos būtų vertinamos ir priimamos kaip vertingos kiekvieno Dievo vaiko skirtingai ir unikaliai patirtos ir išgyventos. Toks viltingas požiūris ir elgesys padės skleisti šviesą ir džiaugsmą.
– Pasidalinkite savo patirtimi lankant sunkiau besiverčiančias šeimas. Kokius sunkumus jos patiria?
– Šios šeimos yra kupinos drąsos ir ryžtingumo, nes sunkumai sustiprina ir įkvepia ryžtingai elgtis. Caritas pagalbos prireikia tokioms šeimoms, kurios susiduria su neįprastais sunkumais, pavyzdžiui, sutuoktinio netektis daugiavaikėje šeimoje, sunki daugiavaikės vienišos mamos liga. Tik kartu bendradarbiaujant su šeima ir pamažu įveikiant sunkumus šeimos atsitiesia ir ištveria išbandymus.
– Kokios pagalbos šioms šeimoms labiausiai trūksta? Pasidalinkite konkrečiais pavyzdžiais.
– Socialiai pažeidžiamoms daugiavaikėms šeimoms, kuriose vaikus augina tik vienas iš tėvų, turėtų būti skiriamas itin didelis dėmesys, priežiūra, pasiūloma reikalinga pagalba, kurią konkrečiai galėtų įvardinti daug vaikų auginantys vieniši tėčiai arba mamos.
Galiu pasidalinti vienišos, kelis vaikus auginančius motinos istorija. Ji ilgą laiką ieškojo jos esamai situacijai tinkamo darbo. Darbdaviai siūlė pamaininį darbą, kurio grafiko ir vaikų priežiūros laiko nebuvo įmanoma suderinti. Juk mažamečius vaikus reikia laiku nuvesti į darželį, į pradines klases, taip pat parvesti namo. Ji tiesiog negalėjo tokio darbo pasirinkti. Negalėdama ilgą laiką įsidarbinti ji turėjo gyventi itin skurdžiai iš labai menkų pajamų. Tik vaikams paaugus ji galėjo įsidarbinti.
– Kaip, Jūsų nuomone, Caritas galėtų padėti šeimoms, susiduriančioms su sunkumais?
– Caritas gali skirti dėmesį nepriteklius patiriančioms šeimoms, ne tik pagelbėti materialiai, bet ir priminti, jog norint įveikti gyvenimo sunkumus reikia semtis stiprybės iš tikėjimo ir maldos. Taip pat Caritas savanoriai gali pasirūpinti vaikų užimtumu, tokiu būdu išleisdami vaikų tėtį ar mamą atlikti reikalingus darbus.
– Užsiminėte apie savanorių indėlį teikiant pagalbą. Kaip savanorystė praturtina tiek Carito globojamas šeimas, tiek pačius savanorius?
– Nauda išties abipusė. Savanoriai šiose tarnystėse gali suteikti pagalbą – pagloboti vaikus, o jų tėvai tuo metu gali pailsėti arba įgyvendinti savo planus. Patys savanoriai dalinasi, jog apsilankymas daugiavaikėje šeimoje jiems suteikė džiaugsmo pabūti vaikų klegesio apsuptyje.
– Kokia jūsų svajonė Caritui?
– Norėčiau, kad turėtume atsakingų, ilgesniam laikui įsipareigojančių savanorių ir kad suplanuotos Caritas veiklos vyktų ramiai ir sklandžiai.
