2018 m. gegužės 23 d. Kauno arkivyskupijos Caritas vadovas Arūnas ir bendruomeninių veiklų koordinatorė Milita lankėsi Jurbarko dekanate. Girdžių Šv. Marijos Magdalietės parapijoje šios parapijos klebono Sauliaus Pavalkio iniciatyva buvo surengtas dekanato parapijų Caritas grupių susitikimas/seminaras. Pagrindinė intencija – sustiprinti parapijų karitiečius, ypač atkreipiant dėmesį į Eržvilko ir Vadžgirio parapijas, kur kun. Sauliaus iniciatyva neseniai susitelkė ar atsikūrė Caritas grupelės.
Susitikime taip pat dalyvavo Jurbarko dekanas kun. Darius Auglys bei dekanato Caritas koordinatorė Alma Busch.
Renginys buvo pradėtas Šv. Mišiomis, kuriose meldėmės už dekanato parapijų kartiečius, jų pagalbos reikalingus vargstančiuosius. Sakydamas homiliją kun. Saulius akcentavo gailestingumo tarnystei būtiną nuolankią laikyseną. Susitikime aptarėme visuotinėje ir Lietuvos Bažnyčioje vykstantį Caritas vaidmens permąstymą. Caritas yra katalikiškos bendruomenės integrali ir neatsiejama dalis, padedanti tikintiesiems praktiškai išreikšti savo tikėjimą. Tai ne tik individualus atsakas (pamatyti stokojantį ir jam padėti), bet ir tikinčiųjų bendruomeninis veikimas, prisidedantis prie vargo mažinimo. Caritas misija nėra vien tik socialinių paslaugų teikimas, kur kas svarbiau yra ugdyti pačios bendruomenės socialinį jautrumą ir įgalinti ją teikti pagalbą labiausiai vargstantiems.
Vėliau dalinomės patirtimi apie tai, kaip Caritas misija įgyvendinama įgyvendinama praktiškai bendruomenėse, aptarėme kitų bendruomenių gerąją praktiką išvardindami konkrečių veiklų pavyzdžius. Akcentuota, kad Caritas turėtų veikti bendruomenėje ir kaip tarpininkas, sudarantis bendruomenės nariams galimybę susitikti su vargstančiais ir savanoriškai jiems padėti. Caritas uždavinys – matyti bendruomenės poreikius ir galimybes, būti prieinama pagalba klebonui.
Karitiečių liudijimai parodė, kad jų veiklos galimybės priklauso ir nuo kitų socialines sprendžiančių partnerių veikimo (seniūnija, socialiniai darbuotojai, kultūros centras), su kuriais svarbu palaikyti glaudų ryšį ir stiprinti pagalbos tinklą. Kita vertus, renginio dalyviai kėlė mintį apie tai, kad ne visada pagalbos prašantis žmogus yra atviras ir sąžiningas, ne visada linkęs stengtis išeiti iš skurdo ar jausti dėkingumą jam pagelbėjusiam. Diskusijoje subrendo pasiūlymas, kad klausimą apie krikščioniškos nuostatos išlaikymą (ne visada lengvų) vargstančiųjų atžvilgiu ateityje reiktų aptarti išsamiau.
Svetingai šeimininkų suorganizuoto renginio pabaigoje kun. Saulius aprodė svečiams kleboniją, kur daugelį darbų atliko savo rankomis, nedidelį muziejų, Caritas patalpas, klojimo teatrą, pasidalino savo pastoracinės ir ūkinės veiklos planais Eržvilko ir Vadžgirio parapijose.