„Nebuvo pokalbio ar susitikimo su nuteistojo artimuoju, kuris nepaliestų kažkurios mano dalies – kaip mamos, dukros, žmonos, sesers, kaip žmogaus. Nuteistųjų artimieji – tai „nematomos nusikaltimo aukos“, – sako Kauno arkivyskupijos Carito Nuteistųjų integracijos programos vadovė, socialinė darbuotoja Renata Dubauskė, pristatydama naują Carito veiklos kryptį – pagalbą nuteistųjų artimiesiems.
– Kaip atpažinote šį poreikį?
– Kauno arkivyskupijos Caritas beveik du dešimtmečius teikia sielovadinę ir socialinę pagalbą nuteistiesiems įkalinimo įstaigose ir grįžusiems į laisvę. Nuo 2021 metų socialinė pagalba teikiama remiantis iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos įgyvendinimo tvarkos aprašu.
Įgyvendinant antrąjį nuteistųjų socialinės integracijos etapą į mūsų veiklos lauką pateko ir jų artimieji. Paskambinus pasiteirauti dėl artimojo galimybės grįžti gyventi nurodytu adresu pokalbiai su mamomis, tėčiais, žmonomis, gyvenimo draugėmis, seserimis ir broliais, dukromis užsitęsdavo labai ilgai. Atėjo pajautimas, kad artimojo įkalinimas stipriai paliečia jo artimuosius, kad ryšio išsaugojimas šioje nelengvoje situacijoje yra abipusiai svarbus.
Pastebėjome, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantys žmonės, kurie išsaugo ryšius su šeimomis, kitaip atlieka ir pačią bausmę – stengiasi greičiau išeiti į laisvę. Pradėjome ieškoti informacijos ir užsienio šalių patirčių. Atradome, kad nuteistųjų artimiesiems, kaip socialiai pažeidžiamai grupei, pagalba teikiama dešimtmečiais. Taip atėjo padrąsinimas imtis veiksmų ir gimė projektas – „Nuteistųjų artimieji – įgalinimo link“.
– Užsiminėte apie artimųjų įtaką nuteistiesiems. Ar galima ją „pamatuoti“? Ir kaip pačius artimuosius paliečia šeimos nario nusikaltimas ir bausmė?
– Išties į nuteistųjų artimuosius dažnai atkreipiamas dėmesys dėl jų galimo vaidmens mažinant pakartotinį nusikalstamumą. Tyrimų duomenys rodo, kad nuteistųjų, kuriuos laisvės atėmimo bausmės metu lanko šeimos nariai, pakartotinio nusikalstamumo tikimybė – 39 proc. mažesnė nei tų, kurių šeimos nariai nelanko. Tačiau bendraujant su pačiais nuteistųjų artimaisiais, vis giliau pažįstant jų problematiką, atpažinome kaip stipriai paliečia artimojo įkalinimas ir kokie jo padariniai. Artimieji – tai žmonės, kurie yra „nematomos nusikaltimo aukos“.
Įkalinimo paliestų šeimų nariai yra „pasislėpusi“ visuomenės grupė, nes informacija apie juos nerenkama, o už pagalbos teikimą šiai grupei nėra atsakinga nei viena valstybinė institucija ar tarnyba. Todėl labai sunku pasakyti, kiek šeimų ir jos narių Lietuvoje patiria įkalinimo bausmės pasekmes.
– Kaip Caritas padeda nuteistųjų artimiesiems?
– Pagalba nuteistųjų artimiesiems – tai naujos paslaugos kūrimas Lietuvoje. Įgyvendinant projektą buvo siekiama geriau pažinti šią pažeidžiamą grupę, suprasti jos poreikius, paskatinti jų pripažinimą bei teikti tuos poreikius atliepiančias naujas paslaugas.
Nuteistųjų artimiesiems padedame:
- rasti atsakymus rūpimais klausimais apie įkalinimo įstaigų sistemą;
- išklausome ir suteikiame emocinį palaikymą jiems tinkamu būdu – susitikus gyvai, telefonu ar el. laiškais;
- konsultuojame kaip kalbėtis su vaikais apie esamą situaciją;
- suteikiame informaciją ir tarpininkaujame gaunant socialines paslaugas;
- padedame pasiruošti artimojo grįžimui po laisvės atėmimo bausmės.
Tikėjomės, kad pavyks suburti nuteistųjų artimųjų savitarpio pagalbos grupes su psichologo palydėjimu, tačiau susidūrėme su dideliu šios socialinės grupės uždarumu.
Dabar organizuojame nuotolinius seminarus nuteistųjų artimiesiems temomis „Nepripažinta netektis – gyvas, bet nubaustas“, „Kaip likti kartu, kai taip nelengva…“.
Panevėžio ir Alytaus kalėjimuose organizavome „Šeimų dienas“, kurių metu esantys nelaisvėje ir jų šeimų nariai toje pačioje aplinkoje galėjo patirti kitokį buvimą kartu, pasibūti, žaisti su vaikais.
Vykome į susitikimus su bendruomenėmis kalbėtis apie pagalbos poreikį nuteistųjų artimiesiems. Jautrinome ir aktyvinome jas, kaip galimus paramos teikėjus savo aplinkoje esančiai socialiai pažeidžiamai grupei.
Įgyvendinant projektą įgyta praktine patirtimi dalijamės mokymuose, skirtuose įvairių sričių specialistams, kurie gali prisidėti prie įkalinimo padarinių mažinimo šeimai ir jos nariams.
– Ką išgyvena bausmės šešėlyje atsidūręs nuteistojo artimasis – mama, brolis, sutuoktinis, vaikas?
– Apibendrintai, nuteistųjų artimieji patiria:
- psichologinį emocinį krūvį (šokas, baimė, netektis, kaltė, nežinia ir pan.);
- šeimos santykių krizes (neretai išyra šeimos, nutraukiamas vaikų bendravimas su nuteistuoju ir pan.);
- finansinius sunkumus (netenka maitintojo ar patys turi siųsti paramą nuteistajam);
- visuomenės stigmatizuojantį požiūrį, kuris stumia į izoliaciją, atsiskyrimą;
- kitų iššūkių.
Kiekviena šeima unikali, skirtingus žmones skirtingai paveikia šeimos nario įkalinimas. Tai gali priklausyti ir nuo padaryto nusikaltimo rūšies, bausmės trukmės, šeimos struktūros ir santykių kokybės iki įkalinimo, šeimos turimų išteklių (finansinių, socialinės paramos, asmeninių santykių ir pan.), kad galėtų įveikti įkalinimo padarinių pasekmes.
Taip pat svarbu suprasti, kad įkalinimo pasekmės šeimai gali tęstis metų metus ne tik tuomet, kai artimasis yra įkalinimo įstaigoje, bet ir jam grįžus į laisvę.
Skausmingai įkalinimo bausmės padariniai paliečia ir pačius silpniausius šeimos narius – vaikus. Kaip ir kiti artimieji, vaikai teisingumo sistemoje yra nematomi ir negauna reikiamos pagalbos švietimo, sveikatos, socialinės paramos ir kitose srityse.
– Gal galite pasidalinti konkrečiais pavyzdžiais?
– Saugodama šių žmonių grupės privatumą (susikurti santykį įgyjant jų pasitikėjimą nėra lengva), pasidalinsiu tik asmeniniu jausmu, kurį nešuosi šiame projekte.
Mane palietė žmonų tvirtumas, kai jos laukia metai iš metų savo vyrų vienos nešdamos kasdienybės naštą ant savo pečių ir tuo pačiu jų trapumas ir baimė, kad gali viso to nebepakelti…
Mamos, kurios laukia grįžtančių sūnų, vis dar ieškodamos to x faktoriaus, kodėl taip nutiko, kaltindamos save, atsiskyrusios, slepiančios tai nuo kolegų ir kaimynų…
Sesuo, kuri myli ir rodo tikėjimą savo brolio ateitimi kviesdama jį būti sūnelio krikštatėviu.
Dukra, kuri gyvena užsienyje ir jau keletą metų nuomoja butą, į kurį po bausmės atlikimo grįš gyventi jos tėtis…
Turbūt nebuvo pokalbio, susitikimo, kuris nepaliestų kažkurios mano dalies: kaip mamos, dukros, žmonos, sesers, kaip žmogaus…
– Kaip mes, kaip visuomenė, galėtume prisidėti gydant žmogaus klaidos – nusikaltimo – padarytas žaizdas tiek nukentėjusiems, tiek nuteistųjų artimiesiems?
– Kiekvieno iš mūsų kaip žmogaus, juo labiau tikinčio žmogaus, atsakomybė – pastebėti šalia esantį, kuriam sunku. Tai galimybė žmonėms ir bendruomenėms nelikti abejingiems ir susitelkti pagalbai – tiek nusikaltimo aukoms, tiek nuteistųjų artimiesiems.
Svarbu laikytis esminio principo, kad nei nusikaltimo aukos, nei nusikaltusiojo artimieji nėra kalti dėl paties nusikaltimo. Visos visuomenės interesas – griauti stereotipus, tapti labiau priimančiais ir padedančiais, nes pagalba nuteistųjų artimiesiems – kelias į saugesnę mūsų pačių aplinką. O kur dar džiaugsmas padedant kitam, plėsti savo asmenines ribas ir auginti meilę artimui.
Jūs esate laukiami:
Kauno arkivyskupijos Caritas
Nuteistųjų integracijos programa
Adresas: Papilio g. 5, Kaunas
Darbo laikas: II-IV 8.30-17.00 val.
Telefono numeris: +370 638 68206
El. paštas: caritas@bausmesseselyje.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas
Nuteistųjų konsultavimo centras
Adresas: Didžioji g. 5, Vilnius
Darbo laikas: II-IV 10.00-13.00 val.
Telefono numeris: +370 646 01342
El. paštas: nkc@vilnius.caritas.lt
Daugiau informacijos rasite: https://bausmesseselyje.lt/
Projektas ,,Nuteistųjų artimieji – įgalinimo link” yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis.