Po sekmadienio rytą aukotų Mišių, vidudienį, sveikindamas į Šv. Petro aikštęsusirinkusius maldininkus, popiežius Pranciškus dar kartą sugrįžo prie Gerojo Ganytojo įvaizdžio, apie kurį kalba šios dienos liturgija.
„Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“. Å ie žodžiai tobulai išsipildė kai Jėzaus Kristus, laisvai pakusdamas Tėvo valiai, buvo paaukotas ant Kryžiaus. Tą akimirką ir visiškai paaiškėjo ką reiškia „geras ganytojas“. Tai tasai, kuris aukoja gyvybęuž mus visus, už tave, ir tave, ir tave, už mane, už visus, – sakė Pranciškus. Å tai dėl ko jis yra geras ganytojas.
Komentuodamas šio sekmadienio Evangeliją, popiežius pabrėžė, kad Kristus aukoja gyvybęvisiškai laisvais, niekas iš jo neatima gyvybės, bet jis pats ją dovanoja. Jis yra vienintelis geras ganytojas. Blogi ganytojai žiūri tik savo naudos, išnaudoja kaimenę, o jam, geram ganytojui, rūpi jo kaimenės gerovė ir už ją guldo gyvybę. Kristus ne samdinys, jis yra rūpestingas ganytojas, jam niekas kitas nerūpi tik ganyti, maitinti ir ginti savo avis. Ir tai darydamas jis sumoka aukščiausią kainą – paaukoja savo gyvybę.
Jėzaus, Gerojo Ganytojo, asmenyje mes kontempliuojame Dievo apvaizdą, jo tėvišką rūpinimąsi kiekvienu iš mūsų. Jėzaus, tikro ir gero ganytojo, kontempliavimas mus skatina tarti žodžius, kuriuos šiandien girdėjome Mišių antrajame skaitinyje: „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas“ (1 Jn 3,1). Tai iš tiesų stebinanti ir paslaptinga meilė, nes duodamas mums Jėzų mūsų ganytoju, Dievas mums davė pačią brangiausią dovaną! Tai didžiausia ir tyriausia meilė, suteikta visiškai už dyką, be jokių išskaičiavimų, nieko už ją nereikalaujant. Matydami šią didžiąją Dievo meilę, mes prisipildome džiaugsmo ir dėkingumo už šią nepaprastą ir visiškai už dyką mums suteiktą dovaną.
Popiežius pridūrė, kad vis dėlto negana tik kontempliuoti ir dėkoti. Turime sekti Geruoju Ganytoju. Ypač tie, kam Bažnyčioje suteikta vadovavimo misija – kunigai, vyskupai, popiežiai – turi vadovautis ne vadybininkų, bet tarnų mąstysena. Jie privalo sekti Jėzaus pavyzdžiu, kuris dėl mūsų visko išsižadėjo ir mus išgelbėjo savuoju gailestingumu. Tokio sielovados stiliaus tikimės iš naujų Romos vyskupijos kunigų, kuriems šią dieną Šv. Petro bazilikoje buvo suteikti šventimai, – sakė Pranciškus. Å ią akimirką, popiežiaus pakviesti, šalia jo Apaštališkųjų rūmų lange pasirodė du iš šią dieną įšventintų kunigų.
Å venčiausioji Mergelė Marija teišmeldžia man, viso pasaulio vyskupams ir kunigams, malonętarnauti šventajai Dievo tautai džiugiu Evangelijos skelbimu, stropiu sakramentų šventimu ir kantria bei nuolankia sielovada, – sakė Å ventasis Tėvas.
Po kartu su visais Šv. Petro aikštėje buvusiais žmonėmis sukalbėtos velykinės maldos „Regina Caeli“, popiežius Pranciškus dar kartą pareiškė užuojautą nuo smarkaus žemės drebėjimo nukentėjusiam Nepalui ir kaimyninėms šalims. Meldžiuosi už aukas, už sužeistuosius, už visus kas nukentėjo nuo šios nelaimės, – sakė Pranciškus ir linkėjo, kad visi sulauktų broliško solidarumo.
Popiežius Pranciškus taip pat paminėjo sekmadienį Kanadoje skelbiamą naują palaimintąją seserį Mariją Elžbietą Turgeon. Sveikindamas vidudienio maldos susitikime dalyvavusias grupes, Å ventasis Tėvas atskirai paminėjo lenkus maldininkus, atvykusius į Romą popiežiaus Jono Pauliaus II skelbimo šventuoju pirmųjų metinių proga. (Vatikano radijas)