Caritas ir pataisos įstaigų socialinių darbuotojų bendradarbiavimas: svarbu vieniems kitus palaikyti

Kauno arkivyskupijos Caritas jau beveik du dešimtmečius teikia pagalbą teistiems asmenims ir šiais metais žengė dar vieną svarbų žingsnį šioje pagalbos teikimo srityje. Nuo sausio 1 d. Kauno ark. Caritas kartu su Vilniaus ark. Caritas Nuteistųjų konsultavimo centru vykdo socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą pilotinį projektą, skirtą  asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinei integracijai.

Vykdomos veiklos tikslas – sutikti pataisos namuose į laisvę grįžti besiruošiantį žmogų ir teikiant socialinę pagalbą padėti jam pasiruošti grįžimui į visuomenę. Lyg nutiesti tiltą tarp gyvenimo už tvoros ir gyvenimo laisvėje. Paėjėti drauge, kad toks lauktas pokytis įvyktų sėkmingai bei sumažintų prielaidas pakartotinai nusikalsti.

Dirbant šioje srityje atpažinome kaip svarbu kuo anksčiau su nuteistuoju sukurti santykį dar jam esant pataisos namuose. Ir čia Caritas socialiniams darbuotojams gelbsti pataisos namuose pagal naująjį tvarkos aprašą pradėję dirbti pirmą nuteistųjų socialinės integracijos etapą vykdantys socialiniai darbuotojai. Caritas ir pataisos įstaigų socialinių darbuotojų bendradarbiavimo dėka nuteistuosius daug anksčiau pasiekia kompleksinė pagalba, kokios iki šiol niekada Lietuvoje nebuvo.

Advento laike, norėdami apžvelgti šiais metais nueitą kelią, įsivertinti sėkmes ir kilusius iššūkius bei numatyti dar glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, į Kauną pakvietėme atvykti visų pataisos namų socialinius darbuotojus. Kartu pasidžiaugti, reflektuoti ir nuoširdžiai jiems padėkoti už jų nelengvą darbą ir didelę pagalbą mums. Į susitikimą atvyko socialinės darbuotojos iš Pravieniškių, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Džiugino darbuotojų šypsenos ir nešama viltis, kad dirbti įkalinimo įstaigose patinka ir prasminga. Privertė susimąstyti išsakyta mintis, kad tam tikrais atvejais didesnis kalėjimas gali būti laisvėje nei įkalinimo įstaigoje.

Pasidalinę patirtimis, aptarę aktualius klausimus, pasidžiaugę sėkmėmis ir vienos kitas pastiprinę, įkvėpę, po bendros vakarienės leidomės vėl kiekviena į savo kelią. Didelė dovana gali būti vien žinojimas, kad vis tik nesi vienas karys nelengvame pagalbos teikimo nuteistiesiems lauke, kad yra kolegos, kurie yra ir bus atrama, palaikymas ir pagalba. Tai pirmas, bet tikrai ne paskutinis susitikimas, leidžiantis vieniems kitus palaikyti, įkvėpti ir kartu paūgėti.